Savaitgalį, balandžio 25-26 d., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių miškininkai visoje šalyje rengė reidus atvirosiose teritorijose, kurių metu stebėjo, ar gyventojai nedegina pernykštės žolės, ar nekyla gaisrų pavojus miškams. Tuo pačiu buvo tikrinama, kaip gyventojai laikosi karantino reikalavimų.

Šalyje šį pavasarį vėl siautėja žolės padegėjai. Vakar ugniagesiai gelbėtojai net 83 kartus vyko gesinti degančios žolės ir nuo jos užsidegusių pastatų. Per dieną išdegė 70 ha atvirų teritorijų, supleškėjo 12 pastatų, rašoma PAGD pranešime.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės, praneša PAGD. Vien per užpraėjusią parą tokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje. Gaisrų metu iš viso šalyje šiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje kilo 11509 gaisrai.

Visi laukiame švenčių. Dabiname eglutes, puošiame namus girliandomis, kepame pyragus, perkame pirotechnikos priemones. Deja, švenčių metu padaugėja gaisrų ir kitų nelaimių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimtmetį kalėdinio ir naujametinio laikotarpio metu Lietuvoje kilo beveik 2500 gaisrų, o juose žuvo 80 žmonių, tiek pat gyventojų patyrė traumų.

Rozetėse palikti šildytuvai bei krovikliai ar pažeisti įvairių prietaisų laidai – nemažos dalies Lietuvos žmonių kasdienybė, kuri dažniausiai jiems neatrodo rizikinga. Tačiau ekspertai įspėja, kad tokie kasdieniniai įpročiai ar netikėti elektros gedimai gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais bei netgi tragiškomis pasekmėmis.

Šalyje šiuo metu vyrauja ketvirtos klasės gaisringumas, keliantis didelį gaisrų pavojų. Ugnis miškuose gali įsiplieksti nuo menkiausios nuorūkos ar palikto rusenti laužo. „Vakar tokį gaisrą teko gesinti Rėkyvos ežero pakrantės aukštapelkėje. Ugnis plito labai sparčiai. Iki gaisravietės ugniagesiams teko plaukti kateriu, nes privažiuoti su gaisrine technika ten nėra galimybės. Daugiau kaip trisdešimt ugniagesių iki vėlyvos nakties liejo prakaitą tramdydami šėlstančią ugnį. Beje, gaisro židinys buvo ežero pakrantėje“, - pasakoja Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis.

Rūkymas lovoje negali būti nei atsipalaidavimo įprotis, nei ritualas žiūrint televizorių ar naršant išmaniuosiuose įrenginiuose. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad tai - tiesiausias kelias į žūtį. Mirtis tokiais atvejais žmones ištinka net neįsiplieskus gaisrui, jie dažniausiai apsinuodija degimo produktais.

Miškininkai sako, kad daugumoje šalies miškų lieka didelis gaisrų pavojus, todėl artėjant savaitgaliui gyventojai raginami būti ypač atsargūs.

Dalyje Lietuvos vyrauja aukščiausios, penktos, klasės miškų gaisringumo pavojus, skelbia Hidrometeorologijos tarnyba.

Puslapis 1 iš 21
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24