Lietuvoje beržų žydėjimas jau artėja į pabaigą, bet žiedadulkių krūvis atskiromis dienomis vis dar aukštas. Šio reiškinio priežastis – tolimosios pernašos. Beržai gausiai žydi Suomijoje ir Rusijoje, o esant palankioms oro sąlygoms dideli žiedadulkių kiekiai pasiekia ir Lietuvą.

Per paskutinius dešimtmečius didėjantis oro užterštumas, pasyvus gyvenimo būdas ir alergijų paplitimas, pasaulio sveikatos specialistų vis dažniau siejamas su astmos sergamumu. Pirmąjį gegužės antradienį, minint Pasaulinę astmos dieną, sveikatos specialistai primena, kad kovojant su astma, susitaikymas su liga nepadės, svarbu imtis veiksmų.

Kartu su pavasario lygiadieniu Lietuvos ore įsivyrauja alksnio ir lazdyno žiedadulkės. Tiek savaitgalis, tiek ir visas paskutinis mėnesio dešimtadienis žiedadulkėms jautriems asmenims nebus lengvas. Šalyje gausiai žydi ir žiedadulkes barsto alksniai. Lazdynai savo žiedadulkėmis taip pat prisideda prie krūvio padidinimo.

Ilgai džiuginusį aksominį rudenį užmarštin stumia lauke jau šąlantys pirštai. Pirmuosius žiemos ženklus kai kurie gyventojai pajunta ypač aiškiai, kartais – net skausmingai. Jiems pasireiškia alergija šalčiui, arba šalčio dilgėlinė, kuria kasmet serga vis daugiau žmonių. Intensyvus odos paraudimas, niežėjimas, patinimas, atsirandantis odai kontaktuojant su šaltu oru, vandeniu ar šaltais daiktais – simptomai, leidžiantys įtarti esant alergiją šalčiui. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė sako, kad, šalčio dilgėlinė gali praeiti savaime, bet iki tol su ja reikia išmokti gyventi.

Neįprastai šiltą šių metų rudenį mokslininkai fiksuoja didelius žiedadulkių alergenų kiekius ore. Šiaulių universiteto aerobiologai pastebi, kad šiuo metu ore esančių žiedadulkių kiekis jau gali būti pavojingas alergiškų žmonių sveikatai, todėl skelbia pavojų asmenims, kurie yra jautrūs žiedadulkių alergenams.

Joninių (Rasos) šventė neatsiejama nuo žydinčių žolynų ir iš jų pinamų vainikų. Žiedadulkėms alergiškiems asmenims trumpiausios nakties sutiktuvės gali būti varginančios, mat žolių žiedadulkių kiekis ore viršija daugiametes tendencijas.

Ašaroja akys, paburko nosis, kamuoja kosulys, o gal tiesiog jaučiate silpnumą? Tai – ženklas, kad prasidėjo alergijų metas. Dauguma alergiškų žmonių būtent pavasarį pajunta pirmuosius savo ligos simptomus. Pasak „Eurovaistinės“ farmacininkės Elvyros Ramaškienės, patarimų, kaip sumažinti alergijos sukeliamus nepatogumus, žmonės vaistinėse teiraujasi jau nuo kovo mėnesio pradžios.

Pavasaris ne vienam siejasi ne su žaluma ir užplūdusia šiluma, o su bėgančia nosimi, sunkiu kvėpavimu ir dirglia oda. Taip paūmėjusi alergija praneša apie save. Alergologai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius sergančiųjų alergijomis skaičius išaugo dešimtimis kartų ir dabar neigiamų reakcijų į aplinką turi kas penktas žmogus. Specialistai kaip vieną pagrindinių susirgimo priežasčių nurodo perteklinį buitinės chemijos naudojimą. Ką reikėtų keisti, kad išvengtume ilgalaikės žalos sveikatai?

Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras organizmo išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis. Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija.

,,Lietuvoje 2006–2015 metais ligotumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis išaugo 1,6 karto (nuo 158,5 iki 259 asmenų 10 000 gyventojų)", – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro specialistai.