Vasara su mumis jau atsisveikino, tačiau rudenį vis dar galime džiaugtis gausiu vasaros saulėje sunokusių šviežių daržovių derliumi. Ir nors orai palaipsniui vėsta, tačiau daržovių gaminimo pasirinkimai tik didėja. Šiuo metų laiku rudens daržo kraitės gėrybės kasdienius patiekalus gali paversti tikrais gurmaniškais šedevrais ir vitaminų lobynais. Prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pataria, ką gaminti su užderėjusiomis gėrybėmis, kad nieko netektų išmesti.

Čatnis – lietuviams dar mažai žinomas maisto patiekalas. Savo pavadinimu gurmanus viliojantis ir daugelio žmonių visame pasaulyje atrandamas pagardas labiausiai garsėja savo kilme bei unikaliu gamybos būdu. Čatnis yra žinomas kaip tiršta, saldžiai aštri bei uogienę primenanti indiška užtepėlė, gaminama iš skirtingų vaisių, daržovių ir gausiai gardinama prieskoniais. Prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė paaiškina, kuo čatnis skiriasi nuo įprasto pagardo bei dalinasi patarimais, kokie čatnio skonio deriniai sužavės net pačius išrankiausius.

Kiekvienas, auginantis atžalas, sutiks, jog vaikų mityba – ypač svarbi ir apie ją tenka galvoti ne tik sėdant prie bendro stalo, bet ir kas rytą išleidžiant vaiką į mokyklą. Norisi, kad mažųjų racionas būtų turtingas maistine prasme, skanus ir įdomus. Tačiau tai, kas patinka tėvams, ne visuomet priimtina vaikams. Specialistai dalinasi mintimis, kodėl verta mokyklinukams suruošti priešpiečių dėžutę ir kas turėtų į ją nugulti.

Atsipalaiduoti vasarą, žinoma, naudinga ir netgi būtina, tačiau grįžti į mokslus ar darbus kartais būna uždavinys ne iš lengvųjų. Sakoma, jog bendrą organizmo būseną ir protinę veiklą sustiprinti, o kartais ir priešingai – apsunkinti, gali net ir atitinkamas maistas. Tad ką valgyti, norint jaustis energingiems ir suaktyvinti smegenų ląsteles?

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad nuo lapkričio 1 dienos į ligoninę patekę pacientai savo lėkštėse neberas riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.

Gatvės maisto pardavėjai ir lauke veikiančios kavinės itin išpopuliarėjo Lietuvoje šią vasarą. Retas renginys ar šventė apsieina be laikinai įrengtos lauko virtuvės arba maisto furgono. Draudikai įspėja apie naujos mados rizikas jų lankytojams, praeiviams bei eismo dalyviams.

Posakis „švaru kaip ligoninėje“ ne visuomet atitinka realybę. Šį pusmetį sveikatos priežiūros įstaigose patikrinus 94 (50 %) iš 188 registruotų maisto tvarkymo skyrių, vieni dažniausių pažeidimų buvo – prasta patalpų, įrenginių ir personalo higiena. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai taip pat nustatė silpnai vykdomos įmonių savikontrolės ir patiekalų ruošimo technologijų pažeidimų atvejų.

Vienas didžiausių šių dienų socialinių iššūkių – sumažinti išmetamo maisto kiekius. Jis tampa ypač aktualus vasarą, kai maisto išmetimo kiekiai dar labiau padidėja. Šiuo metu Europoje išmetama 88 mln. tonų maisto per metus. Prie to prisideda ir lietuviai, kurių kiekvienas kasmet išmeta apie 60 kg nesuvalgyto maisto. Tai didžiulė žala ne tik planetai, jos resursams, bet ir kiekvienam vartotojui, kurio piniginę plonina neefektyviai panaudoti maisto likučiai. Tad ko imtis, siekiant namuose suvalgyti visą maistą ir jo neišmesti?

Maisto sukeliama alergija – tai šių laikų liga, sako medicinos mokslų daktaras, gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, alergiją tam tikriems maisto produktams dažniausiai sukelia karvės taip pat ir ožkos pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai, kviečiai. Atitinkamai, besikeičiantis maisto poveikis žmonių organizmams diktuoja pokyčius ir pirkėjų krepšeliuose, ir parduotuvių lentynose.

Nuo balandžio prasidėjusi sezoninė lauko prekyba uogomis, vaisiais ir daržovėmis vis labiau įsibėgėja. Turgavietėse, įvairiose laikinose prekyvietėse, prie parduotuvių, poilsio aikštelėse ir kitose sezoninės lauko prekybos vietose siūloma įsigyti vis daugiau sezoninių sodo ir daržo gėrybių, tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad neretai tokie prekiautojai neturi leidimo prekiauti maisto produktais, jie nežino ir privalomų higienos ir ženklinimo reikalavimų. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nelegaliai, kartais tiesiog iš automobilio bagažinės prekiaujama ir itin greitai gendančiais gyvūniniais produktais – rūkyta žuvimi ar mėsos, pieno gaminiais.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24