Vešlios, žiedais apsipylusios gėlės balkone – malonumas ir savoms akims, ir viso namo puošmena. Vasario ir kovo mėnesiai jau yra metas imtis ne tik daržovių, prieskoninių žolelių sėjos, bet ir pasirūpinti, kad atšilus orams balkoną ar terasą papuoštų žydinčios gėlės, tikinama pranešime spaudai. 

Klasikinė sidabrinė eglutė ar kėnis – ne vienintelis būdas šią žiemą į namus įnešti šventinės žalumos. Yra daugybė kitų sezoninių augalų, kurie vien savo buvimu gali pakeisti visų namų atmosferą. Jie šiemet išgyvena tikrą renesansą – nuperkama dvigubai daugiau, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Ką rinktis, kad žiedai originaliau papuoštų namus? Patariama pranešime spaudai.

Šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas jau dešimtą kartą sukvietė smalsius gamtos mylėtojus į pažinimo, aromatų ir patyrimų fiestą – didžiausią botaninę vasaros šventę Lietuvoje „Kvapų naktis/2023“. Jos metu lankytojai balsuodami išrinko kvapniausią šių metų augalą, kuriuo jau gan tradiciškai tapo rožė – aukšta, įspūdingų žiedų vokiška veislė 'La Villa Cotta'.

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės ir Tautiškos giesmės dienos proga – Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose atidaryta jau devintoji įspūdingiausių vasarą žydinčių augalų ir jų žiedų paroda „Lelija Mindaugo Karūnai“. Greta šimtų spalvingų žiedų sodo muziejuje lankytojai išvys ir grafikės Daivos Kairevičiūtės parodą „Sodas“.

„Iki“ augalų skyriaus darbuotoja Vesta Paukštelo pastebi, kad vienas populiariausių pasirinkimų balkonų ir terasų puošimui Lietuvoje – įvairiaspalvės petunijos.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasidėjo gausiausios čia auginamos dendrologinės kolekcijos – rododendrų – didysis žydėjimas. Nors pirmieji – daūriniai rododendrai – žiedus skleidė dar balandžio pradžioje, o paskutiniai – šviesusis ir lipnusis rododendrai – žydės tik birželio pabaigoje – liepos pradžioje, tačiau šiuo metu rododendrynas pasipuošęs gausiausia spalvų ir formų žiedų įvairove. Iš viso šiemet kolekcijoje auginama beveik 270 kolekcinių vienetų rododendrų, tarp kurių – ir nedidukai, užaugantys tik iki 10-20 cm, ir milžinai, savo tėvynėje pasiekiantys net keliolikos metrų aukštį, o čia, Kaune, vešintys trijų metrų aukščio krūmais.

Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius džiugins iki pat vėlyvo rudens – šiais metais sostinę puoš apie 72,5 tūkst. žiedų.

Pavasaris yra tinkamiausias metas pasirūpinti savo augalais ir juos persodinti. Tačiau neskubėkite raitotis rankovių – augalų žinovai pataria gerai pasiruošti ir dalijasi keliomis gudrybėmis, kurios padės džiaugtis sveikomis ir gražiomis kambarinėmis gėlėmis. 

„Ruduo dovanoja pačias nuostabiausias spalvas, įvairiausias gėrybes, užburia savo grožiu ir ramybe. Pasivaikščiojus po gamtą ir prisirinkus įvairiaspalvių lapų galima šiek tiek rudens spalvų įsileisti ir į savo namus. Susikurti rudeninę namų puošmeną nesudėtinga, o pats procesas – ramina ir atpalaiduoja,“ – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristikos profesijos mokytoja Jolita Jaciunskienė. Tam, kad kiekvienas atrastų idėjų ir minčių kūrybai, floristė dalinasi praktine pamoka, kaip pažingsniui susikurti jaukią floristinę kompoziciją.

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Nacionalinės sveikatos tarybos narė

Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė: vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Lietuvos etnografiniuose regionuose šis augalas vadinamas įvairiais vardais: nasturcija, nasturta, nasturtas, nasturtis. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaistiniuose augaluose ir jų žaliavoje susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovė turi ne tik gydomąjį poveikį, bet pagerina ir paįvairina maisto produktų biologinę vertę, kokybę ir saugą.