Ketvirtadienį, minint Valstybės atkūrimo dieną, Gedimino kalno aplankyti dar nebus galima, jį atverti visuomenei anksčiausiai žadama balandžio 20 dieną.

Šių metų sausio 2-25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863-1864 m. sukilimo dalyvių kūnai.

Vilniaus savivaldybės atstovai sako negavę jokios informacijos apie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus sprendimą lankytojams uždaryti Gedimino kalną, taip pat pasigendama informacijos lankytojams.

Dar vienos nuošliaužos užuomazgos ant Gedimino kalno buvo matyti jau prieš tris savaites, ketvirtadienį pastebėjus naują nuošliaužą sako Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vyriausiasis geologas Vytautas Minkevičius.

Nuošliaužas Gedimino kalne Vilniuje sukėlė prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai, jie pajudėjo ir sukėlė avariją, teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Geologai savo ruožtu įspėja apie dar vieną gresiančią nuošliaužą.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Gedimino kalne aptiko istorinį radinį – krepšinio kamuolio dydžio granitinį patrankos sviedinį, praneša Aplinkos ministerija.

Praėjusį savaitgalį pasitvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis.

Dėl lietaus ir staigaus atlydžio vasario pradžioje ėmė deformuotis Gedimino kalno šiaurinis šlaitas Vilniuje, jo slinkimą bandoma stabdyti kalant medinius kuolus, pranešė Aplinkos ministerija.