„Jeigu keliu važiuoji ir kas 8–10 kilometrų sutinki briedį, tai jau kažkas yra. Suprantu, jei vienas išbėga, bet kai du pasirodo, o žmonės važiuojantys sustoja ir sako, kad dar ten laksto, tai aš to nebeįsivaizduoju. Čia juk ne kaimo keliu važiuojam, o autostrada“, – teigė nukentėjęs biržietis Ridas Jukna.

Ukmergės policininkai tą pačią naktį, kai įvyko nelaimė, greitkelyje registravo ir kitą eismo įvykį – automobilis kliudė ant kelio gulėjusį briedį, mašina apsivertė. Tik Ukmergės rajone šiemet tai penktas laukinio gyvūno sukeltas eismo įvykis automagistralėje, nors nuo to turėtų apsaugoti metalinės tvoros ar neseniai įrengtos nušokimo rampos žvėrims.

„Kai kur ir užtvarų jau nebėra. Arba jos išardytos, nugriautos, arba nukirptos. Turbūt kelininkai nespėja jų užtaisyti arba pavagia žmonės. Gauname pareiškimų, kad tą tinklą pavagia“, – pasakojo Ukmergės rajono policijos viršininkas Romualdas Kiškis.

Kelininkai sako, kad magistralėse Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys tinklo tvoromis aptverta beveik 400 pakelės kilometrų, įrengta vienuolika požeminių perėjų, įvažiavimų į miškus. Tačiau esą žvėrys į kelią patenka ir dėl žmonių aplaidumo.

„Aptvėrimo efektyvumą labai silpnina teritorinis išsidėstymas. Mūsų magistralės nėra atribotos nuo aplinkinės teritorijos, yra įvairūs nuėjimai, įvažiavimai. Sąmoningumas aplinkinių teritorijų gyventojų ne visada aukštas, ir jie neuždaro vartelių įeidami“, – tvirtino Kelių direkcijos atstovas Arūnas Rutka.

Valstybinės reikšmės keliuose iki šių metų tvoromis užtverta pusšešto šimto kilometrų. Tai padaryta Europos Sąjungos lėšomis. Ar toliau bus gerinama kelių apsauga, priklausys nuo finansavimo.

Skirmantas Pabedinskas

LTV „Panorama“