Skraidantis žinduolis
„Dėl paslaptingo gyvenimo būdo ir kitų savybių apie šikšnosparnius žinome menkai. Labiau apie juos nežinome nei žinome", - sakė Lietuvos gamtos fondo paukščių ir šikšnosparnių apsaugos specialistas Remigijus Karpuška. Gamtininkas atkreipė dėmesį į tai, kad šikšnosparnis – vienintelis pasaulyje skraidantis žinduolis. Lietuvoje gyvena 14 iš 120 šikšnosparnių rūšių.
Mūsų šikšnosparniai yra vabzdžiaėdžiai. Gyvulių ir paukščių kraują geria tik trys šikšnosparnių-vampyrų rūšys, kurių nei mūsų šalyje, nei Europoje nėra. Kaip pabrėžė specialistas, mitas, jog rankasparniai minta žmogaus krauju, kilo dėl žmogaus nežinojimo ir paslaptingų šikšnosparnių baimės, kurią dar sustiprino Holivudo filmai.
Tai, kad šikšnosparnis gali įsivelti į žmogaus plaukus, irgi yra išsigalvojimas. Kaip sakė R. Karpuška, šikšnosparnis jaučia net žmogaus plauko storio objektus ir specialiai ant žmogaus galvos nesėda. „Tai nebuvo eksperimentas, tačiau kartą buvau patalpoje, kur skraidė 7 šikšnosparniai. Negalėjo iš ten ištrūkti, todėl skraidė aplink ir nė vienas jų neįsivėlė man į plaukus. Sėdosi ant peties, nugaros. Įsivelti galėtų nebent jaunas šikšnosparnis, kuris neturi patirties skraidyti", - aiškina ponas Remigijus.
Šikšnosparnis spausdintuve
Šikšnosparniai gyvena drevėse, medžių plyšiuose, tiltuose. Gali apsigyventi ir palėpėse ar kituose namų užkampiuose. Specialistas ramina, kad jie dažniausiai turi savo slėptuves tokiose vietose, kad apie šikšnosparnio kaimynystę nesužinotume. Žiemoja dažniausiai požemiuose - bunkeriuose ir rūsiuose pasinerdami į hibernacijos būseną. O kai kurių rūšių šikšnosparniai, pavyzdžiui, rudasis nakviša, žiemoti išskrenda į šiltesnius kraštus, pavyzdžiui, Čekiją. Rudeninė jų migracija jau prasidėjo.
Šikšnosparnis gali atsirasti ir bute ar biure. Kaip juokavo specialistas, garsus šauksmas tokioje situacijoje nepadės. Esant tokiam nutikimui patariama atidaryti langą, ir po kiek laiko neprašytasis svečias pats išskris. O jei ir toliau sėda ant sienos ar užuolaidos, tuomet reikia jį atsargiai uždengti dėžute ir pakišti po ja, pavyzdžiui, kartono gabaliuką taip, kad žvėrelis atsidurtų viduje, o vakare išleisti pro langą. Tuo atveju, jei bijome šikšnosparnio ar yra žiemos metas, ponas Remigijus pataria susisiekti su juo asmeniškai. Praėjusią žiemą gamtininkas turėjo net keliasdešimt iškvietimų išprašyti šikšnosparnius iš patalpų. „Originaliausia slėptuvė, kur radome šikšnosparnį, buvo spausdintuvas vienoje firmoje", - pasakoja pašnekovas ir paaiškina, kad dažniausiai rankasparniai patenka į butus ieškodami slėptuvių arba įskrenda skraidyti besimokantys jaunikliai. Būna, kad daugiabučiuose namuose skraiduoliai patenka į butus pro ventiliacijos angas, nes daug šikšnosparnių žiemoja būtent ventiliacijos angose.
Nemaloni kaimynystė
Iš 14 Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšių, 11 yra griežtai saugoma, užmušus gresia didelės baudos. Atrodytų, kas galėtų imtis tokio šlykštaus veiksmo ir kam? „Interneto forumuose teko skaityti, kad žmonės, pas kuriuos palėpėje apsigyveno šikšnosparniai, juos nuodija", - piktinasi specialistas. „Jei namuose apsigyveno šikšnosparnių kolonija ir tokia kaimynystė šeimininkams yra nemaloni, tai neverčiame jų tuos gyvūnėlius saugoti, o ieškome kompromiso. Leidžiame , kad tą sezoną šikšnosparniai liktų ir patariame žmonėms, ką turėtų daryti, kad kitąmet jie čia negrįžtų", - pasakoja R. Karpuška. Tačiau kartu ir pasidžiaugia, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į jį, ypač po „Šikšnosparnių nakties", patarimo, kaip pritraukti į savo namus rankasparnius.
Specialistai noriai padeda žmonėms susikonstruoti specialius inkilėlius ant namų. R. Karpuška taip pat pridūrė, kad šikšnosparnių išmatos – tai labai vertinga trąša.
Uodų valgytojai
Kodėl turime saugoti šikšnosparnius? Kaip paaiškino ponas Remigijus, be natūralių priešų (pelėda, kiaunė), grėsmę šikšnosparnių populiacijai kelia senų medžių kirtimai, vėjo malūnai ar dažnas žmogaus apsilankymas, dažnai nesąmoningas, šikšnosparnių žiemojimo vietose, nes gali pažadinti gyvūnėlį. Remontas, pastatų ir stogų, kur gyvena šikšnosparniai, atnaujinimas irgi gali turėti mirtinų pasekmių, ypač tada, kai jaunikliai dar nėra savarankiški (gegužė-birželis). „Todėl tokiais atvejais visada patariu kreiptis į mus", - pataria pašnekovas. Beje, Lietuvoje yra tik 5 šikšnosparnių apsaugos specialistai. Ponas Remigijus patarinėja Vilniaus ir jo apylinkių gyventojams.
Jeigu kas nors dar neįsitikino, kad šikšnosparniai yra labai simpatiški, tai faktas, kad net mažiausias mūsų šalyje gyvenantis šikšnosparnis – vos 4 centimetrų ilgio šikšniukas nykštukas per naktį suėda apie 5 tūkst. uodų, turėtų padėti suprasti skeptikams šikšnosparnių naudą.
Ivona Klimaševska
Verkių ir Pavilnių regioninių parkų nuotr.
Fot. VPRP