Žalieji ir aplinkosauginės organizacijos sunerimo dėl forsuojamo miškų naikinimo

2013-06-11, 08:06
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos antradienio rytą šalia Seimo rengia protesto akciją. Jos sunerimusios dėl Seimo plenariniame posėdyje numatomo tvirtinti Miškų įstatymo pakeitimo, papildant jį galimybe keisti miško žemės paskirtį savivaldybių inicijuojamiems gyvenviečių plėtros ir gamtos išteklių naudojimo projektams.

Akcijos dalyviai išplatins Seimo nariams pareiškimą, reikalaujantį nepritarti siūlomam įstatymo projektui, atversiančiam galimybę neribotam miškų naikinimui.

Žalieji susirūpinę dėl gražiausių ir miškingiausių šalies kampelių - Druskininkų, Trakų, Švenčionių, Varėnos, Kazlų Rūdos numatomo miškų niokojimo, pagrindžiant faktu, kad išimtinės sąlygos plėsti gyvenvietes miestuose suteikiamos savivaldybėms, kuriose miškingumas didesnis nei 50 proc. Taip pat baiminasi dėl neriboto miškų naikinimo naudingųjų išteklių naudojimo tikslais.

"Toks beatodairiškas, greitas ir nuolat forsuojamas miško žemės paskirties atvejų papildymas naujomis galimybėmis akivaizdžiai veda prie neribojamos miško urbanizacijos, miškų plotų mažinimo taip padarant nepataisomą žalą gamtai ir visuomenei. Akivaizdu, kad toks išlygų išplėtimas padarys miško žemės paskirties keitimo ribojimą beprasmišką ir sudarys puikias sąlygas piktnaudžiauti. Nerimą kelia ne vien miškų plotų mažėjimo grėsmė ir kraštovaizdžio niokojimas, bet ir akivaizdūs nuostoliai šalies biudžetui. Juk turizmu garsėjančioms savivaldybėms didžiausią patrauklumą ir finansinę naudą neša būtent unikalus, miškų turtingas, kraštovaizdis," - teigia susivienijimo Žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė

Žaliųjų nuomone, tokios įstatymo pataisos galimai prieštarauja net ir Konstitucijos nuostatoms, įgalinančioms valstybę rūpintis gamtos ir jos vertybių apsauga, saikingu gamtos išteklių naudojimu, jų atkūrimu bei gausinimu. Todėl miško žemės paskirtį leidžiama keisti tik išimtiniais atvejais, susijusiais su visuomenės intereso tenkinimu.

Anot Žaliųjų judėjimo tarybos nario Andrejaus Gaidamavičiaus, leidimas kasti naudingąsias iškasenas, esančias po miškais, ne tik suteiks galimybę naikinti miškus, bet ir užterš šalies aplinką, pažeis šalies ekologinę pusiausvyrą, sukels eilę stichinių nelaimių. Pasak jo, nereikėtų pamiršti, kad po Varėnos miškais slūgso dideli geležies rūdos klodai, kuriuos leidus eksploatuoti, prasidės nestabdomas miškų ir gamtos naikinimas, o išeksploatavus paskutinius durpynus, išlikusius po totalinės melioracijos, vykusios sovietmečiu, kils potvynių grėsmė, nes neliks kam sukaupti perteklinį kritulių vandenį. Būtent dėl to šiuo metu nuo potvynių kenčia visa Centrinė Europa.

Kaip teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, pagal miškų apsaugos lygį šiandien akivaizdžiai pirmaudami ES, ką pripažįsta ekspertai, dėl tokio netoliaregiško sprendimo labai greitai prarasime ir šį trapų šalies pranašumą.

Žaliesiems labai kelia nerimą galimas valstybinių šalies miškų užvaldymo ir privatizavimo procesas, atimant galimybę visuomenei juose laisvai lankytis, sako T. Tomilinas.

Žalieji ir kitos aplinkosauginės organizacijos tikisi, kad Seimo nariai atsitokės ir nepritars šiam visuomenės interesus pažeidžiančiam ir gamtai žalingam projektui. Protestą šiam projektui reiškia Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas "Žali.lt", Lietuvos gamtos fondas, Judėjimas "Už gamtą", Ekologinis klubas "Žvejonė", Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, viešosios įstaigos "Rūpi", Darnios plėtros institutas ir "Žalioji Lietuva".

www.l24.lt

 

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24