Nacionaliniu paukščiu laikomam baltajam gandrui, vieninteliam iš paukščių, yra skirtos dvi šventės: be Gandrinių, rugpjūčio 24 d. pažymimos ir išlydėtuvės į žiemavietes.

Artimoje žmogaus aplinkoje gyvenančių gandrų perėjimo įpročiai keitėsi. Dauguma gandralizdžių prieš 50-60 metų buvo susukti ant žmogaus iškeltų pagrindų, o apie 1980-1985 m. – ant elektros ir telefono stulpų, vandentiekio bokštų. Nykstant šiems bokštams, 1990- 1995 m., paukščiai persikėlė ant elektros stulpų. Ant jų šiuo metu peri daugiau kaip pusė visų Lietuvos gandrų (iš viso peri apie 20 tūkst. porų). Iš jų ne mažiau kaip 4 tūkst. jau „pakelti" virš laidų ir yra saugūs.

Paprastai į lizdą grįžta vienas iš poros paukščių ir laukia antrojo. Šiam parlėkus, jie sveikina vienas kitą ir nesiskiria iki pat rudens. Gandrų poros ilgaamžės – jeigu abu paukščiai išgyventų, jų „santuoka" nenutrūktų 10-12 metų.

Norintieji sulaukti gandrų savo sodyboje turėtų pasirūpinti gandralizdžiu. Naują lizdą reikia kelti tik ten, kur tvirtas medis. Netinka trapios tuopos ir kiti lengvai lūžtantys medžiai. Lizdas keliamas ant pietinės kamieno pusės šakos ar šakų taip, kad paukščiams būtų patogu įskristi į savo namus. Lizdui galima įkasti ir 7-8 metrų aukščio stulpą, tačiau jis neturėtų būti medinis. Geriau tinka gelžbetoninis stulpas su viršuje pritvirtintu metaliniu lizdo pagrindu.

AM informacija