Nors stiprinant imunitetą labai svarbu organizmą aprūpinti gerosiomis bakterijomis, įprastų probiotikų nauda gali būti labai maža. Gerosios bakterijos, esančios cheminiame apvalkale, dažnai gyvybingumą praranda dar būdamos vaistinių lentynose. Keliaudamos pro virškinimo traktą jos susiduria su skrandžio rūgštims, tulžies druskoms, tad žarnyną pasiekia dar mažesnio gyvybingumo. „Tik gyvybingos gerosios bakterijos gali padėti stiprinti imunitetą, spręsti žarnyno problemas, pagerinti savijautą. Leisgyvės bakterijos to padaryti negeba“, – tikina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas.

Baltijos jūroje dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis.

Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų – tiek „blogųjų“, tiek „gerųjų“. Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų, vadinamų probiotikais, o drauge jie sveria daugiau nei žmogaus smegenys.

Ant kas šešto brito mobiliojo telefono galima rasti e. coli bakterijos pėdsakų, mat žmonės per aplaidžiai žiūri į rankų plovimą.
Devyni iš dešimties telefonų padengti kokiomis nors bakterijomis, tarp jų – E. coli, nuo kurios birželį Vokietijoje mirė keliolika žmonių, bei auksinių stafilokokų.