Mokslas

Lietuvoje sukurtas palydovas pasiekė orbitą – testuos saulės bures

2024-04-24T11:25:02+03:00

Šiąnakt prasidėjo demonstracinė JAV kosmoso agentūros NASA misija ACS3. Jos pagrindine žvaigžde tapo Lietuvoje „NanoAvionics“ sukurtas palydovas, kuris kosmose išskleis beveik pusės teniso korto dydžio saulės burę.

Bendrovės „Rocket Lab“ raketa su palydovu iš Naujosios Zelandijos į 1000 km aukštį pakilo 01:00 val. Lietuvos laiku.

„NASA misija ACS3 simbolizuoja naują kosmoso tyrimų etapą. Džiaugiamės, kad palydovo dizaino ir gamybos procesas buvo patikėtas būtent mums“, – teigia „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) vadovas Žilvinas Kvedaravičius, ir priduria, kad tai – jau penktasis šiemet kosmosą pasiekęs bendrovės pagamintas palydovas.

Varomoji jėga – saulės šviesa

Demonstracinė NASA misija ACS3 (Advanced Composite Solar Sail System) turi du tikslus. Pirma, ištestuoti naujus susukamus anglies pluošto stiebus, kurie ateityje galėtų tapti statybine medžiaga konstrukcijoms Mėnulio ar Marso kosminėse bazėse.

Antra, išbandyti novatorišką erdvėlaivių varomąją sistemą, naudojančią saulės šviesą. Panašiai kaip vėjo burės varo laivus, taip šiuo atveju varomąja jėga tampa Saulės skleidžiama fotonų energija. Kai fotonai susiduria su bure, palydovas įsibėgėja – vadinasi, nebereikia kitų variklių ir papildomo kuro. Taip varomas erdvėlaivis gali keliauti net ilgus atstumus, kol yra saulės šviesos.

„NanoAvionics“ ACS3 misijai pagamino specialiai pritaikytą, maždaug mikrobangų krosnelės dydžio palydovą, kuriame „supakuota“ 80 kv. metrų burė. Ji pagaminta iš itin lanksčios polimerų ir anglies pluošto medžiagos – net 30 k. plonesnės už žmogaus plauką.

Tvari alternatyva kosminiams manevrams atlikti

Pasiekęs savo vietą kosmose, palydovas pirmiausiai išskleis antenas bei saulės kolektorius. Tada NASA ir „NanoAvionics“ inžinieriai atliks funkcionalumo testus, kurie gali užtrukti net kelias savaites. O kai palydovas bus visiškai paruoštas, burės išsiskleis per maždaug pusę valandos. Palydovo aukštį ir kryptį bus galima keisti – reguliuojant burės kryptį nuo arba Saulės link.

Naujoji technologija gali pakeisti dabar naudojamas brangias ir netvarias varomąsias sistemas ir sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyvesnėms kosmoso misijoms tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų. Todėl „NanoAvionics“ palydovas atliks daug skirtingų sudėtingų manevrų, kurie bus filmuojami – kad būtų surinkti reikiami duomenys ateityje kurti naujos kartos erdvėlaiviams su dar didesnėmis burėmis.

„Šio palydovo gamybos procesas buvo kupinas įdomių techninių iššūkių. Pavyzdžiui, saulės kolektorių ir antenų vieta turėjo būti parinkta taip, kad netrukdytų burės išskleidimo procesui ir jos funkcijoms. Taip pat reikėjo sugalvoti, kaip suvaldyti didelį inercijos momentą, kurį palyginti mažam palydovui sukuria burė“, – sako „NanoAvionics“ Misijų vystymo departamento vadovas Karolis Kaminskas.

Beje, jei leis oro sąlygos, palydovas po kelių savaičių turėtų būti matomas plika akimi – visiškai išskleistos burės atspindinti medžiaga ryškiu danguje prilygs Sirijaus žvaigždei.

Pranešimo spaudai autorių informacija ir vaizdo medžiaga

Mokslininkė tiria augalų lapus: kaip juos pritaikyti mitybai?

2024-04-07T16:39:14+03:00

VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ir kitas savybes bei pritaikomumą mitybai, farmacijai ar kosmetologijai.

Kodėl būtent lapai? Viktorija neslepia, kad renkantis tyrimų objektą suveikė tas pats principas, kuris ją atvedė ir į mokslininkės kelią: smalsumas, noras daryti kitaip, atrasti naujų požiūrio kampų bei nuolat kelti sau ir pasauliui klausimą „o kas, jeigu?“.

Šiuo metu Viktorija yra Agronomijos krypties doktorantė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centre, jos tyrinėjama mokslo sritis – augalinės kilmės žaliavų fermentacija, funkcionalių maisto produktų kūrimas. Su užsidegimu į tyrinėjamus objektus besigilinanti mokslininkė jau yra publikavusi 11 mokslinių publikacijų, yra 3 žemės ūkio rekomendacijų autorė, dirbo ir tebedirba su maisto ir gėrimų inovacijų startuoliais. Už akademinius pasiekimus 2023 m. gavo Lietuvos mokslo tarybos skirtą stipendiją.

Šiandien kalbamės su Viktorija apie jos mokslinį kelią, tyrinėjamo objektus ir apie šiuo metu maisto technologijų moksle vyraujančias tendencijas.

Kas lėmė, kad atsidūrei būtent šioje mokslo srityje – maisto technologijose?

„Maistas, funkcionalumas, sveikumas ir net skonis man visada buvo svarbu. Pamenu, dar 5-6 klasėje suvokiau, kad traškučiai, gazuoti gėrimai nėra sveika ir tiesiog nusprendžiau jų nebevartoti. Iškėliau sau tokį iššūkį ir jo laikiausi – visiškai iškrisdama iš bendraamžių konteksto, bet nesukdama dėl to galvos.

Žinoma, kad mokyklos metais konkrečiai apie maisto technologiją dar negalvojau, bet būsimos veiklos svajonės aprėpė gan plačiai – nuo dietologės iki restorano šefės. Tikrai taip, pasvajodavau, kad kada nors gyvenime norėčiau atsidaryti savo restoraną! Įdomu tai, kad vienu metu gyvenimas buvo nuvedęs labai netoli to: studijų metais išvykusi padirbėti su Work & Travel programa į JAV, turėjau progos dirbti su geriausio to regiono restorano šefu. Jis iš karto įvertino tai, kad naujosios jo darbuotojos iš Lietuvos yra maisto mokslo studentės – o Valstijose tai labai vertinama – ir pasistengė tuo pasinaudoti: per darbo restorane mėnesius gavome atlikti eksperimentų, pavyzdžiui, aš aiškinausi, kaip padaže išsaugoti reikiamą žalią spalvą ir visą vasarą tyrinėjau, kaip sukurti tam tinkamas sąlygas.

Taigi, įstojau į Maisto mokslo ir technologijų studijų bakalaurą Kauno technologijos universitete, o jas baigusi, pasirinkau maisto technologijų krypties magistro studijas prof. dr. P. R. Venskutonio grupėje – norėdama dar labiau gilintis į mokslą ir kartu kurti inovacijas. Nes visada jaučiau norą padaryti kitaip, įžvelgti kažką naujo, ko dar nėra. Ir štai čia prasidėjo mano kelias į augalų tyrimus.“

Kaip keitėsi pačios požiūris į mitybą, pradėjus gilintis į maistą, jo technologijas ir poveikį žmogui?

„Nori nenori darbe esi priverstas domėtis mitybos principais, literatūroje nuolat sužinai naujausių tyrimų duomenų, ir visos tos žinios formuoja požiūrį į tai, ką valgau.

Pavyzdžiui, žinodama, kodėl vietoje įprasto aliejaus geriau vartoti alyvuogių, kanapių sėklų ar šaltalankių aliejų ir jų gebėjimą pagreitinti metabolizmą, natūralu, kad ir ieškosi šių aliejų savo patiekalams gardinti.

Bet konkrečiai mano gyvenime vienas iš ryškiausių nutikusių pokyčių – labai sąmoningas pasirinkimas sumažinti suvartojamo cukraus kiekį. Nors iki tol mėgdavau saldumynus, šiuo metu pridėtinio cukraus mano mitybos racione liko minimaliai.

Kodėl? Nes ne tik supratau, kaip neigiamai cukrus veikia organizmą, bet, svarbiausia, man patiko tai, kaip jaučiausi jo atsisakiusi, nebeliko didelių energijos šuolių. Vartodami cukrų ir daug angliavandenių turinčius produktus, esame įsukti į nesibaigiančią karuselę: suvalgius kažką saldaus, pašoka cukraus kiekis kraujyje, plūsteli daug energijos – kuri netrukus lygiai taip pat staigiai krenta. Tada vėl reikia naujos cukraus dozės – ir taip visą dieną jūsų energijos lygis šokinėja, o norėdami būti susitelkę ir produktyvūs, esate priversti nuolat vartoti dar ir dar kažko energijos kiekiui palaikyti.

Dar vienas pakitęs dalykas, atėjęs kartu su daugiau žinių – prasiplėtęs racionas, sumažėjo mėsos produktų suvartojimas, užtai atsirado daugiau augalinio maisto, ypač pradėjau vertinti nedideliuose ūkiuose išaugintus produktus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nėra nei gero, nei blogo maisto, svarbiausia įvairovė, suvartojamo maisto kiekis, bei kokybė.“

Esi net kelis kartus stažavusis Portugalijoje – kokius tyrimus ten darei?

„Magistratūros metais vykau tyrinėti savo pasiruoštų šaltalankių uogų išspaudų ir lapų ekstraktų į Lisaboną: dirbome su vėžinėmis ląstelėmis ir stebėjome veikliųjų medžiagų antioksidacinį poveikį bei citotoksiškumą, taip pat turėjau galimybę atlikti antioksidacinius tyrimus, kurių čia, Lietuvoje, nedarome.

Jau vėliau, įstojusi į doktorantūrą, pradėjau dirbti prie savo temos – „Augalinės kilmės žaliavų fermentacijos technologijos modeliavimas ir optimizavimas“, taigi, tyrinėti fermentacijos įtaką bioaktyviųjų junginių kiekio padidinimui iš augalinės žaliavos. Tad dar kartą išvykau stažuotis į Portugaliją – šįkart norėdama savo tiriamus ekstraktus susieti su įtaka žmogaus mikrobiotai, kuri mane šiuo metu ypač domina.

Susiradau profesorę dr. Ana Maria Gomes, kuri Portugalijoje tyrinėja prebiotinį potencialą, ją sudomino mano tyrimas, ir taip atsidūriau privačiame Portugalijos Katalikų universitete, CBQF – Biotechnologijų ir smulkiosios chemijos centre.

Probiota – mūsų žarnyno gyventojai, turintys milžiniškos ir vis dar tyrinėjamos įtakos mūsų savijautai – nuo nuotaikų iki virškinimo, svorio ir ligų. Šiemet dalyvavau konferencijoje Romoje, kur buvo daug kalbama apie prebiotikus, probiotikus, naująjį maistą; ir ten buvo išsakyta mintis, kad netgi tokį dalyką kaip viduramžio krizė lemia mūsų mikrobiota ir jos pokyčiai!

Tyrimų šioje srityje vis daugėja, tad neabejotinai bus atrasta dar daugiau sąsajų tarp mikrobiotos ir mūsų bendros savijautos bei būsenų – nuo depresijos, nuotaikos, energijos lygio iki mūsų noro bendrauti ar nebendrauti, gebėjimo susitelkti ir pan.“

Esi prisidėjusi ir prie startuolių kūrimo – kas tave paskatino domėtis tokia mokslo pritaikymo forma?

„Apsigynusi magistrą dariau pertrauką ir keletą metų dirbau startuolyje su augaliniais baltymais: kūrėme sveikus užkandžius iš kanapių baltymų ir liofilizuotų uogų mišinio. Taip pat iki šiol dirbu su fermentuotu limonadu – beje, šis produktas mane ir pastūmėjo sugrįžti į mokslą ir stoti į doktorantūrą – kai pajutau, kad trūksta žinių, ieškant naujų būdų, kaip galima būtų kitaip daryti procesus. Tarp kitko, startuolyje taip pat sukūrėme vieną iš limonadų skonių su šaltalankių lapais, o įgytos žinios apskritai paskatino labiau atsigręžti į augalų lapus, galinčius padidinti gėrimų funkcionalumą, bioaktyviųjų junginių kiekį, antioksidacinį aktyvumą ir pan. Juk mūsų tikslas – kad fermentuotas gėrimas būtų ne tik kuo skanesnis, bet ir sveikesnis bei naudingesnis jį geriančiam žmogui.“

Kurdama naujus produktus dirbai startuoliuose, o ne stambiosiose maisto pramonės įmonėse – kodėl?

„Viena vertus, taip susiklostė. Mane visada domino inovacijos, funkcinis maistas, o didieji verslai dažnu atveju asociavosi su tradiciniais produktais. Tačiau galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais, ypač po Covid-19 pandemijos, matomi teigiami pokyčiai ir tikrai atsiranda rimtų ir stiprių įmonių, kurios bando, ieško, kuria – nuo sūrių su liofilizuotais vaisiais iki kombučos ir originalaus skonio nealkoholinių gėrimų. Tad tikrai nesakau, kad niekada neteks savo žinių ir know how panaudoti labiau tradicinio verslo funkcinių produktų kūrime.“

O kuo prie tavo mokslinės veiklos prisideda Botanikos sodas?

„VDU Botanikos sodas labai glaudžiai susijęs su mano darbais. Mano dėmesys šiuo metu yra nukreiptas į lapus, o sodo mokslinėse kolekcijose saugoma turtinga augalų įvairovė ir yra padarytas didžiulis įdirbis. VDU Botanikos sodo bazė leidžia tyrinėti ne tik uogas, bet ir augalų lapus, uogų išspaudas (šalutinius perdirbimo produktus): aliejų išgavimą, tyrinėti biocheminę sudėtį, antioksidacinį aktyvumą, funkcinį panaudojimą – antimikrobinį, priešvėžinį ir pan.

Tad čia randu platų tyrinėjimų lauką: galiu ne tik palyginti tam tikras veisles, bet ir vykdyti bendraprojektinę veiklą su kitų sričių specialistais.

Kaip tik atkeliavo naujausias patvirtinimas, kad mūsų bendro darbo vaisius – straipsnis apie antioksidacinį kelių skirtingų rūšių aktinidijų poveikį – yra priimtas ir paskelbtas tarptautiniame moksliniame leidinyje „Antioxidants“.

Mano darbų pritaikomumas yra labai platus. Kalbant konkrečiai apie šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus bei pastarosios šaknis, juos galima pritaikyti ir maisto pramonėje, ir kosmetikoje, ir farmacijoje kaip ekstraktus ar tuos pačius prebiotikus. Kas nustebino gilinantis į lapus: nors juose mažas kiekis cukrų, bet įvairūs fenoliniai junginiai gali turėti prebiotinį potencialą. Beje, su Portugalijos mokslininkais ištyrę šių augalų ekstraktus, gavome puikių rezultatų, tad kaip tik šiuo metu jais remdamasi ruošiu naują mokslinę publikaciją.“

Dažnai dalyvauji ir atidžiai seki tarptautines konferencijas, mokslinius renginius: kaip manai, kur link dabar juda mokslo technologijos, kokias tendencijas pastebi?

„Išskirčiau dvi pastaruoju metu ypač karštas temas: alternatyvūs baltymai ir fermentacija. Alternatyvūs baltymai žmonėms iš karto asocijuojasi su dirbtinumu, kažkuo netikru, gal net pavojingu. Todėl kalbėdamas apie juos mokslas labai akcentuoja švietimą ir aiškinimą, kad vis dėlto alternatyvieji baltymai yra mūsų ateitis: jie sukurti panaudojant fermentacijos technologijas, bakterijas, mieles, įvairias kultūras. Kita alternatyvių baltymų dalis – tie patys vabzdžių baltymai, kurie nors ir sulaukia pasipriešinimo, būdami mums psichologiškai nepriimtini, tačiau žmogaus organizmo yra puikiai pasisavinami ir, tarkime, kokiose Azijos šalyse nuo senų senovės vartojami. Kas ne mažiau svarbu, kad alternatyvieji baltymai yra ir tas maistas, kuris gali sumažinti užterštumą planetoje bei padėti mums tvariau gyventi.

Antra karšta tema – fermentacija ir fermentuoti produktai. Taip, VIS dar. Ji netgi susilaukė naujos aktualumo bangos – pakanka užmesti akį į paraiškas, ką siūlo Europos horizontas, kuriame dominuoja į šią sritį orientuoti tyrimai, tą liudija ir sparčiai auganti nealkoholinių fermentuotų gėrimų rinka.

Įdomu ir tai, kad šios mokslinių tyrimų tendencijos yra panašios visame pasaulyje, nepriklausomai nuo regiono, tad jų aktualumas ne regioninis, o pasaulinis.

Beje, dažnai manęs, grįžusios iš stažuočių, čia, Lietuvoje, kolegos klausia: na, tai kiek čia mes atsilikę nuo Vakarų kolegų? Tai šypsausi ir nuoširdžiai atsakau: nei kiek. Mus laiko Šiaurės Europos šalimi, o tai, ką tiriame ir su kuo dirbame, lygiai taip pat tyrinėja ir su tuo dirba tiek portugalai, tiek australai ar kinai. Ir tai, su kuo dirbame mokslinėje srityje, gali matyti atsispindint šviežiausiuose kitų mokslininkų komandų tyrimų publikacijose, liudijančiose, kad einame koja kojon su pasauliu ir tuo, kas jame šiandien yra aktualu.

VDU Botanikos sodo inf.

„Išmanusis“ muilas atskleis, ar gerai nusiplovėme rankas

2024-03-18T19:18:33+02:00

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos ir tikrai gerai nuplautos, skelbiama pranešime spaudai.

Iš ekologiškų žaliavų pagamintas, sodrios mėlynos spalvos, gaivaus vaisių kvapo muilas, pavadintas „išmaniuoju“ – unikalus Lietuvoje ir Europoje. Jis sukurtas pirmiausia vaikams, kuriuos švaros ir higienos įpročių bus galima mokyti patrauklia žaidimo forma.

„Išmanusis“ muilas taip pat bus itin pravartus visur, kur galioja griežti higienos reikalavimai, ypač sveikatos priežiūros, maisto gamybos ir perdirbimo įmonėse.

Ar taisyklingai plaunamos rankos, naujasis produktas parodo neįprastai: odą padengęs ryškus natūralus pigmentas atskleidžia, kurios vietos išmuilintos prasčiau. Rūpestingai išmuilinus, mėlyna spalva virsta baltomis putomis, kurias nusiplovus rankų oda lieka švari, gaivi ir minkšta.

„Sukūrėme unikalią skystojo muilo formulę, esame pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Produktas jau notifikuotas tarptautiniu mastu, dermatologiniai tyrimai patvirtino, kad muilas saugus, nesukelia alerginių reakcijų, tinka naudoti netgi turintiems jautrią odą. Muilo sudėtyje – 95 proc. natūralių medžiagų, vyrauja gaivūs vaisių ekstraktai”, – pasakojo LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja profesorė Jurga Bernatonienė.

Pasak profesorės, idėja sukurti būtent tokį muilą, kuris išradingai padėtų ugdyti vaikų švaros įpročius, kilo koronaviruso pandemijos laikotarpiu, kai rankų higiena visiems buvo gyvybiškai svarbi. Sukurti produktą truko kiek daugiau nei dvejus metus.

Sudėtyje – natūralių vaisių ekstraktai

LSMU Vaistų ir Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros docentė Gailutė Drakšienė pasakojo, kad naujasis gaminys – švelnus ir veiksmingas, padedantis nuplauti ant rankų susikaupusius nešvarumus ir mikroorganizmus, apsisaugoti nuo įvairių per rankas plintančių virusinių infekcijų, tarkime, viduriavimo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet vien nuo viduriavimo pasaulyje miršta per 3 mln. žmonių.

„Rankas reikia plauti išties dažnai, tad sukūrėme muilą, kurio sudėtyje esančiuose vaisių ekstraktuose gausu mikroelementų, vitaminų, polifenolių. Iš greipfrutų, mango, ananasų, avokadų ir kitų vaisių išgauti ekstraktai pasižymi antimikrobiniu, antioksidaciniu, regeneraciniu, tausojančiu odą poveikiu“, – pasakojo mokslininkė.

Kepimo aliejų išpilate į kriauklę? Dėl to gali tekti plačiai atverti piniginę

2024-03-16T09:07:28+02:00

Vis dar yra manančių, kad nieko blogo panaudotą kepimo aliejų ar jo likučius išpilti į kriauklę ir paprasčiausiai nuplauti vandeniu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro dėstytoja doc. dr. Aušra Zigmontienė pranešime soaudai teigia, kad tokio įpročio pasekmės – ne tik nuolat „užsikimšusi“ kriauklė ir papildomos išlaidos kviečiantis aptarnaujančias tarnybas tokių gedimų šalinimui, bet ir didžiulė žala aplinkai.

Kas nutinka, kai išpilame aliejų į kriauklę?

„Aliejus yra hidrofobinė medžiaga. Tai reiškia, kad jis negali susimaišyti su vandeniu ar jame ištirpti. Aliejus, išpiltas į kriauklę arba klozetą, bei patekęs į nuotekų vamzdžius, tekėdamas kartu su vandeniu, lengvai gali nusėsti ant vamzdžių vidinių sienelių. Laikui bėgant taip besikaupdamas ir sukietėjęs jis užkemša visą vamzdyną. Negana to, aliejus yra lipnus, todėl vamzdyne jis gali lengvai „susirišti“ su kitomis medžiagomis – maisto dalelėmis, muilo nuosėdomis ar plaukais. Taip susidaro tiršta ir klampi masė, kuri laikui bėgant didėja, užkemša kanalizacijos sistemą ir lėtina vandens pratekėjimą“, – pasakoja doc. dr. A. Zigmontienė.

Anot jos, toks sukietėjusių aliejaus ir riebalų sankaupų pašalinimas yra ne tik sudėtingas procesas, bet ir priverčia plačiai atverti piniginę.

Pasekmės gamtai išlieka metų metus

Iš kanalizacijos į nuotekų surinkimo sistemą patekęs aliejus neišnyksta ir toliau tęsia savo kelionę į nuotekų valymo įrenginius. Tvarumo ekspertė pasakoja, kad ši aliejaus kelionė gali tapti pavojinga aplinkai.

„Jei nuotekų valykla nėra įrengta veiksmingai pašalinti aliejų ar riebalus, vėliau tokiomis nuotekomis gali būti užteršti paviršinio vandens telkiniai, pavyzdžiui, upės, ežerai. Aliejus, patekęs į vandenį, sudaro jo paviršiuje plėvelę, dėl ko mažėja deguonies kiekis vandenyje. Tai veikia ekosistemų pusiausvyrą ir gali padaryti žalą vandens gyvūnijai. Aliejus, padengdamas žuvų žiaunas, pablogina jų gebėjimą kvėpuoti ir jos gali netgi uždusti. Dar blogiau, kad aliejus lengvai nesuyra vandenyje. Jis gali išlikti metų metus ir taip toliau kenkti aplinkai ir gyvūnijai“, – pasakoja doc. dr. Aušra Zigmontienė.

Ką daryti su panaudotu aliejumi?

Kad išvengtume nuotekų tinklų avarijų, užsikimšusių vamzdžių ir žalos aplinkai, tvarumo ekspertė pataria, kaip aplinkai nekenksmingu būdu pašalinti aliejų:

„Visų pirma po maisto gaminimo, atvėsinkite aliejų, supilkite jį į plastikinį ar stiklinį indą ir sandariai uždarykite. Lietuvoje kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai netgi dalina specialias plastiko taras, kuriose galima kaupti panaudotą aliejų. Talpose sukauptą jau naudojimui netinkamą aliejų galima pristatyti į visas Lietuvoje veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Surinktas aliejus vėliau gali būti panaudojamas kaip žaliava biokuro gamyboje. Taigi, ne tik kad išvengsite nemalonių situacijų savo namuose, bet ir aliejui duosite dar vieną šansą būti naudingam“, – pasakoja doc. dr. A. Zigmontienė.

Įsigyti aliejaus talpas bei priduoti surinktą aliejų galima daugumoje Lietuvos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Prieš vežant atliekas į aikšteles patariama susisiekti su aikštelės darbuotojais, kurių kontaktus galima rasti čia. O jeigu keptuvėje liko nedidelis likutis aliejaus, patariama jį išvalyti popieriniu rankšluosčiu ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Anot tvarumo ekspertės, panaudotas popierinis rankšluostis vėliau nukeliaus į atliekų deginimo įrenginius.

Ką daryti, jeigu iš įpročio išpylėte aliejų į kriauklę?

„Jeigu netyčia jūs arba šeimos nariai išpylėte aliejaus likučius į kriauklę, nepulkite nuleisti vandenį. Soda ir actas jums pagelbės – įberkite sodos į kriauklės vamzdį, užpilkite acto ir palaukite bent 10 minučių, kol mišinys „suburbuliuos“. Vėliau viską nuplaukite vandeniu. Tai padės apsaugoti vamzdžius nuo netyčinio aliejaus išpylimo“, – pataria doc. dr. A. Zigmontienė.

Tvarumo ekspertė primena, kad kriauklė – ne atliekų dėžė. Į ją negalima pilti ne tik aliejaus ar riebalų, bet ir išmesti maisto likučių, miltų, kavos tirščių ar plaukų. Anot jos, visos šios atliekos ne tik sukels nemalonius kvapus iš kriauklės, bet ir užkimš vamzdžius.

VILNIUS TECH Tvarumo centras įkurtas 2023 m. siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir LR valstybės biudžeto lėšomis.

Įteiktos 2023 metų Lietuvos mokslo premijos

2024-03-06T08:23:39+02:00

Kovo 5 d. Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai apdovanoti 2023 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai. Tai svarbiausi kasmetiniai apdovanojimai Lietuvos mokslininkams, skiriami už reikšmingiausius darbus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio bei technologijos mokslų srityse.

Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė septynias Lietuvos mokslo premijas.

Humanitarinių mokslų srityje premija skirta Mindaugui Pakniui už darbų ciklą „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (XVII–XIX a.) (2009–2022)“.

Socialinių mokslų srityje premija skirta Evaldui Kazlauskui už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas (2013–2022)“.

Medicinos ir sveikatos mokslų srityje premijos įteiktos Laurai Malinauskienei ir Rūtai Dubakienei už darbų ciklą „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ bei Kęstučiui Ručinskui, Viliui Janušauskui, Robertui Stasiui Samalavičiui ir Pranui Šerpyčiui už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas (2008–2022)“.

Gamtos mokslų srityje premijos įteiktos Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“ bei Arūnui Jagminui už darbų ciklą „Paklausių nanodarinių formavimo, charakterizavimo ir taikymų tyrimai (2008–2022)“.

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Antanas Žilinskas už darbų ciklą „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams (2008–2022)“.

ŠMSM inf.

Lietuvoje nebelieka įprastos telefono numerių rinkimo tvarkos

2024-03-01T11:34:30+02:00

Nuo šiandien Lietuvoje neliks įprastos telefono numerių rinkimo tvarkos. Plačiai šalies gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pranešime spaudai pasakoja, kaip nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi telefono numeriai.

„Šiandien Lietuvoje istorinė diena, nes įsigaliojus naujajam prefiksui 0, atsisakome senosios telefono numeriu rinkimo tvarkos. Šie pokyčiai įgyvendinti palaipsniui, keliais etapais: praėję metai buvos skirti pasiruošimui, o nuo šiandien jau įgyvendinamos permainos. Senasis prefiksas 8 ir toliau veiks iki 2024 m. kovo mėnesio, tačiau jam nustojus galioti, reikės naudoti nacionalinį prefiksą 0 arba tarptautinį Lietuvos kodą +370. Tie, kurie adresų knygelėse numerius įprastai įvedinėja su tarptautiniu kodu +370 – pokyčių nepastebės“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva” naujos kartos tinklo direktorius Modestas Ropė.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šaliai buvo suteiktas prefiksas +370, pasakoja Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narė Kristina Mikoliūnienė.

„Paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva kurį laiką naudojo, tiek sovietinį tarptautinį telefono kodą +7, tiek sovietinį nacionalinį kodą 8. Lietuva norėjo pereiti į Europos numeracijos zoną. Po 1990 m. Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos susivienijimo, Rytų Vokietijos kodo +37 buvo atsisakyta. Kadangi šis kodas tapo laisvas, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga nutarė jį atiduoti to norėjusioms valstybėms, prie jo pridedant dar po vieną skaitmenį. Taip nuo 1993 m. Lietuva gavo kodą +370“, – pasakoja K. Mikoliūnienė.

Prastas ryšys? Kaltas gali būti naujas ar renovuotas Jūsų namas

2024-02-13T11:48:38+02:00

Būsto statyboms ar renovacijai naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos ir pastato apdaila daro įtaką ryšio kokybei namuose. Aukštos energetinės klasės A++ pastatai pasižymi ekonomiškumu, tačiau juose gyvenantys ir dirbantys žmonės gali susidurti su ryšio sutrikimais, tikinama pranešime spaudai. Ekspertas ramina – pasitelkus išmaniąsias technologijas, trikdžius pašalinti nesunku, tereikia pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą.

„Vis dažniau sulaukiame nusiskundimų iš žmonių, gyvenančių aukštos ekonominės klasės būstuose. Vis tik žmonės retai tesusimąsto, jog statyboms, renovacijai, taip pat apdailai naudojamos medžiagos gali lemti suprastėjusį interneto ir mobilųjį ryšį. Kelios efektyvios ir nebrangios priemonės gali padėti įveikti kilusius trikdžius“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Pastatų išdėstymas ir apdaila – prastesnio ryšio priežastis

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis pabrėžia, kad tiek renovuoti, tiek naujos statybos pastatai veikia kaip ekranai, silpninantys kokybiško ryšio sklaidą. Tam įtakos gali turėti ne tik metalinės apdailos, bet ir pats namų išdėstymas gyvenvietėse.

„Pastatai veikia lyg vadinamieji ekranai, darantys tiesioginę įtaką gerai ryšio sklaidai. Radijo bangomis sklindantis ryšys gali susilpnėti ne tik dėl apdailai naudojamų medžiagų, bet ir dėl aplink pastatą esančių kitų namų aukščio ar dydžio. Tad svarbios ne tik statyboje naudojamos medžiagos, bet ir pastatų išsidėstymas gyvenvietėje“, – pasakoja G. Balčytis, vienas garsiausių Lietuvos architektų.

Kalbėdamas apie aukštos energetinės klasės namus, „Bitės“ technologijų direktorius taip pat įžvelgia, kad viena dažniausių ryšio kliūčių tampa langų stiklo paketai, tačiau sutrikimus gali lemti ir stogo danga: „Langų stiklo paketai yra dažniausia priežastis, dėl ko kyla ryšio sutrikimų. „Premium“ langų paketai – atspindi šilumą ir turi metalinę gardelę, todėl ryšio signalui pro juos praeiti gali tapti sudėtinga. Pasitaiko, kad ryšio sutrikimams įtaką daro skardinis stogas, fasado apdaila ar apšiltinimo medžiagos.”

„Stebuklus“ padarys pakeista vieno įrenginio vieta

Norint turėti stiprų ir stabilų ryšį, svarbu atrasti tinkamą vietą maršrutizatoriui. Ją nustatyti padės išmaniosios technologijos, kurios randa stipriausią interneto ryšį patalpose.

„Įsigijus naują interneto maršrutizatorių, galite prisijungti prie specialios programėlės, parodančios stipriausią ryšio tašką patalpose. Taip būsite užtikrinti, kad konkreti jūsų namų vieta, kurioje stovi maršrutizatorius – gerai pasiekiama. Taip pat yra galimybė įsigyti išorinėje pastato dalyje tvirtinamą maršrutizatorių, kuris užtikrina ryšį be trikdžių“, – pataria M. Rauba.

Ekspertas primena mitą, kad dideliuose namuose gyvenantys žmonės turės puikų ryšį naudodami vos vieną maršrutizatorių. Norint kelių aukštų ir didesniuose būstuose užtikrinti stabilų ryšį, rekomenduojama įsigyti vadinamuosius „Wi-Fi Mesh“ nešiojamus ryšio stiprintuvus. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad juos pastačius sunkiai interneto pasiekiamose vietose bus užtikrintas ne tik tolygus, bet ir stabilus ryšys.

Pasitelkite išmaniąsias technologijas

Jeigu minėtos priemonės neveikia, M. Rauba pataria pasitelkti išorinį ryšio modemą. Jis nesunkiai, be jokio meistro pagalbos, tvirtinamas lango pusėje lauke ir reikšmingai namuose pagerina ryšio greitį.

Taip pat susiduriantiems su prastu mobiliuoju, ne interneto ryšiu, ekspertas pataria išmaniuosiuose telefonuose naudoti „VoLTE“ bei „VoWiFi“ technologijas, skambutį perduodančioms ne radijo, o interneto ryšiu: „Jos efektyvios, kuomet patalpose yra prastesnis mobilusis ryšys, tačiau puikiai veikia namų ar biuro internetas. Įjungus šias paslaugas skambutis gali vykti mobiliuoju internetu arba „Wi-Fi“ ryšiu“, – pataria technologijų direktorius.

M. Rauba priduria, kad kokybiškam ryšiui įtakos gali turėti naudojamas dažnis, kuris į A++ klasės namus įprastai patenka be jokių trikdžių. „Bitė“ interneto ryšiui naudoja 2.3 GHz dažnį, kuris į patalpą patenka lengviau nei dažniausiai 5G technologijai naudojamas 3.5 GHz dažnis.

128 GB, 256 GB ar 512 GB – kokią „iPhone“ talpą rinktis?

2024-01-17T09:59:00+02:00

Jeigu galvojate apie naujo „iPhone“ telefono pirkimą, jums tikrai teks skirti laiko ir pasvarstyti, kiek vidinės atminties reikia? Pasirinkti tinkamą talpą nebūtinai yra labai lengva, tačiau tai turi įtakos kasdieniam prietaiso naudojimo patogumui. Palyginimui, „iPhone 14“ siūlo šias galimybes: 128 GB, 256 GB ir net 512 GB. Labai skiriasi šių įrenginių kainos, todėl būtina atsižvelgti į savo naudojimo įpročius, poreikius ir debesų saugyklų privalumus. Tikimės, kad mūsų gidas padės apsispręsti.

Visų pirma – savo poreikių vertinimas

Prieš pradedant nagrinėti bei lyginti kiekvienos saugyklos privalumus, nemažai laiko sutaupysite, jei pačioje pradžioje įvertinsite savo poreikius:

· Ar dažnai atsisiunčiate programėles, darote maksimalios raiškos nuotraukas, video arba saugote didelės apimties failus?
· Ar kuriate turinį, ar dažnai keliaujate su offline turiniu bei atsisiunčiate muzikos ar filmų?
· Kaip prieš tai keitėsi jūsų vartojimo įpročiai naudojant telefonus? Ar per laiką prisikaupia daug programėlių bei nuotraukų?

Tai įvertinus, galima geriau pasiruošti priimamam sprendimui.

128 GB „iPhone“ – ekonomiškiausias variantas

Mažiausios, 128 GB talpos telefonai yra patikimas pasirinkimas naudotojams, kurie telefoną naudoja naršymui po socialinę mediją, atsakymui į laiškus, vienam kitam žaidimui ir/ar kartais – fotografavimui.

Toks modelis paprastai yra prieinamiausias variantas, tačiau, jeigu siųsitės daug programėlių, darysite daug vaizdo įrašų ar nuotraukų, pasiruoškite prenumeruoti debesijos saugyklų paslaugas.

256 GB „iPhone“ – aukso viduriukas

Vienas populiariausių variantų – 256 GB talpos „iPhone“ telefonas. Jis siūlo balansą tarp patrauklios kainos bei nemažos saugyklos talpos. Jeigu naudotojas nemažai fotografuoja ir daro vaizdo įrašus, mėgsta turėti nemažą programėlių kolekcija ir net nori turėti galimybę kartkartėmis parsisiųsti filmų, serialų ar kito turinio žiūrėjimui neprisijungus, labai verta pasvarstyti apie 256 GB.

Visgi, naudojant telefoną intensyviai, po 12-18 mėnesių, saugykla, ko gero, persipildys ir reikės Google Drive arba iCloud paslaugų.

512 GB „iPhone“ – kai svarbiausia yra komfortas

Jeigu telefoną naudojate kaip darbo įrankį turinio kūrimui, mėgstate įamžinti be galo daug kadrų ir naudojate dešimtis ar net šimtus programėlių bei nenorite sukti galvos dėl to, kad kažką reikės trinti, rinkitės 512 GB saugyklą.

O kaip yra su debesų saugyklomis?

Kaip bebūtų, nepriklausomai nuo vidinės saugyklos talpos, diskas iCloud, Dropbox, OneDrive, Google Drive ar kitoje platformoje, suteiks labai daug privalumų.

Už fiksuotą mėnesinį mokestį jūsų duomenys bus saugūs ir pasiekiami iš bet kurio įrenginio, o vidinė telefono atmintis galės būti laisvesnė ir paruošta tam, kam tikrai reikia ten būti.

Reklama

Žemėlapių programėlė „Google Maps“ praneša apie atnaujinimą

2023-12-31T17:32:48+02:00

Populiariausia pasaulio žemėlapių programa „Google Maps“ per pastaruosius metus pasiūlė naujų verčių tiek verslui, tiek kitiems vartotojams. Gruodžio mėnesį pasirodė ir naujausia programėlės funkcija, kuri naudotojams leis lengviau valdyti savo buvimo vietos nustatymus ir istoriją, rašoma pranešime spaudai. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, Lietuvoje jau prieinamos naujosios funkcijos labiausiai susijusios su naudotojų saugumu.

Mėlynas taškas įgavo naujų funkcijų

„Tiems, kurie naudojasi „Google Maps“ žemėlapiais, puikiai pažįstamas juose matomas mėlynas taškas, žymintis jūsų buvimo vietą. Iki šiol reikšmingos papildomos paskirties šis taškas neturėjo. Tačiau jau dabar paspaudę ant jo galėsite matyti ir įvairius su jūsų buvimo vieta susijusius nustatymus bei juos valdyti daug greičiau nei įprastai. Ši funkcija jau veikia ir Lietuvoje“, – sako A. Lukošius.

Visų pirma, nuo šiol bakstelėjus mėlyną taškelį „Google Maps“ ekrane galima pasirinkti trumpąsias nuorodas, kurios leis žemėlapio istorijoje išsaugoti vietą, kur pasistatėte automobilį arba pasidalinti savo buvimo vieta su kitais asmenimis.

Kita naudinga šio atnaujinimo funkcija – pridėtos įrenginio buvimo vietos ir buvimo vietos istorijos parinktys. Tokiu būdu ibus iš karto galima matyti, ar šios parinktys įjungtos, ar išjungtos, ir jas lengvai valdyti pagal poreikį. Anot eksperto, šie pokyčiai gali būti susiję su didesniu duomenų saugumu.

„Pagal numatytuosius nustatymus „Google Maps“ programėlėje buvimo vietos istorijos funkcija yra išjungta. Paprastai šią funkciją naudoja tie žmonės, kurie nori vėliau peržiūrėti savo keliavimo įpročius, prisiminti vietas, kuriose lankėsi. Davus sutikimą, visi šie duomenys yra saugomi debesijoje. Su dabartiniais atnaujinimais atsirado ir kita naujovė – „Google“ sutrumpino laiką, po kurio automatiškai ištrins visą naudotojų buvimo vietos istoriją, iki trijų mėnesių, nors iki šiol šiuos duomenis saugojo 18 mėn. Šiuos pakeitimus žadama atlikti per kitus metus“, – tikina A. Lukošius.

Pasak jo, „Google“ sakosi netrukus atliksianti ir dar vieną nedidelį, bet svarbų atnaujinimą – suteiks galimybę iš „Google Maps“ paskyros ištrinti visus duomenis, susijusius su konkrečia vieta. Šiuo metu pašalinti lankytą vietą iš istorijos įmanoma, tačiau įrašas apie peržiūrėtas vietas pačioje programėlėje išlieka. Dėl šios priežasties „Google“ pasiūlys naują būdą, kaip ištrinti visą susijusią informaciją.

Sulaukė ir kitų atnaujinimų

Dar visai neseniai „Google Maps“ vartotojams pristatė ir kitus atnaujinimus, susijusius su aplinkosauga ir tvarumu. Tąkart į verslo klientus nukreipti atnaujinimai buvo susiję su saulės energijos vartojimo matavimu, oro kokybės stebėsena ir žiedadulkių pasiskirstymu.

„Google Maps“ dar 2015 metais pristatė projektą „Project Sunroof“, kurio tikslas buvo padėti žmonėms išsiaiškinti, koks yra jų apylinkėse esantis saulės energijos potencialas ir kiek galima sutaupyti naudojant saulės energiją, o šių metų rudenį išplėstinę, dirbtiniu intelektu paremtą paslaugą bendrovė pasiūlė ir įmonėms.

Žemėlapių programa taip pat pasiūlė kitą verslui naudingą paslaugą – oro kokybės matavimus. Oro kokybės koeficientas apskaičiuojamas naudojant meteorologinius duomenis, vietovės reljefą bei eismą gatvėse. „Google Maps” leidžia pamatyti ir bendrą oro kokybę – anglies monoksido, azoto dioksido, ozono, kietųjų dalelių ir sieros dioksido kiekių duomenis. Atnaujinimas suteikia galimybę sveikatos priežiūros, automobilių, transporto ir kitoms įmonėms teikti tikslesnę informaciją apie oro kokybę.

Dar vienas šiemet pristatytas „Google Maps” įrankis, anot įmonės, turėtų padėti suinteresuotoms organizacijoms matyti įvairių alergenų informaciją savo vietovėje. Visa tai bus rodoma hidrologinio tipo žemėlapyje. Žiedadulkių matavimo funkcija leis pamatyti dažniausių alergenų informaciją, vietovės temperatūrą, koncentratą, detalius aprašus bei prognozes.

Šnekos atpažinimo technologijos: ar namų asistentai prabils lietuviškai?

2023-12-26T08:55:09+02:00

Lietuvių mokslininkai įsitikinę – jei norime, kad lietuvių kalba neišnyktų, ja kalbėti privalome ne tik mes patys, bet ir šiuolaikinės technologijos. Tam, kad namų asistentai prabiltų lietuviškai, gali pagelbėti šnekos atpažinimo technologijos, kurių srityje mūsų mokslininkai jau smarkiai pasistūmėję. Kas tai yra? Šnekos atpažinimas – kai kompiuteris atpažįsta, ką sakome. Šių technologijų nereikėtų maišyti su kitomis, pavyzdžiui, balso atpažinimu – kai įrenginys atpažįsta ir identifikuoja konkretaus asmens balsą – ir kalbos atpažinimu – kas reiškia, kad mašina identifikuoja, kokia kalba (lietuvių, anglų ir pan.) žmogus kalba.

Šnekos technologijos: kaip tai veikia?

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkas Gediminas Navickas pranešime spaudai sako, kad šnekos atpažinimas – tai kompiuterio, roboto ar kitos mašinos gebėjimas iššifruoti, ką žmogus sako, ir paversti tai tekstu. „Paskui tekstas gali būti interpretuojamas kaip tam tikra komanda robotui ar kitai mašinai, toliau jis gali būti naudojamas skaitmeninėje terpėje, kaip ir bet koks kitas tekstas“, – pasakoja mokslininkas. Tokį šnekos technologijų paruoštą tekstą straipsnio, socialinių tinklų įrašo ar kitu pavidalu galite skaityti nesuprasdami, kad jį tekstu pavertė kompiuteris, o ne žmogus. Kitas ekspertas, VU MIF docentas Gintautas Tamulevičius patikslina, kad automatinis šnekos atpažinimas savo universalumu ir tikslumu vis dar negali prilygti žmogiškiesiems gebėjimams. Tačiau šnekos atpažinimo technologijos, kaip ir bet kokios kitos, nuolatos vystosi ir tobulėja. Dėl to jos vis labiau gali palengvinti tokių profesijų atstovų kaip, pavyzdžiui, žurnalistai darbą.

„Kuriant lietuvių šnekos atpažintuvus, visų pirma reikia surinkti daug šnekos pavyzdžių – garso įrašų. Tada reikia tuos įrašus aprašyti – anotuoti, t. y. labai tiksliai surašyti, kas ir kuriuo metu tame įraše buvo pasakyta. Tokių įrašų visuma vadinama garsynu. Garsynai gali būti bendro pobūdžio ar specializuoti – pavyzdžiui, skirti roboto valdymui, pokalbiams medicinos ar kokioje kitoje specializuotoje srityje“, – šnekos technologijų veikimo principą aiškina ekspertas. „Vėliau tokie garsynai naudojami atpažintuvų mokymui, kompiuteris apmokomas susieti garso signalą su tekstu. Tam naudojami dirbtinių neuronų tinklai, t. y. tai, ką šiuo metu vadiname ant populiarumo bangos esančiu dirbtiniu intelektu“, – apie technologijas, kurios atpažįsta, ką mes kalbame, pasakoja VU mokslininkas. Jį papildo doc. G. Tamulevičius: „Dirbtinio intelekto metodai leidžia pasiekti ypač didelį atpažinimo tikslumą netgi ir ne itin tam palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, esant dideliam aplinkos triukšmui, aidui patalpoje, neaiškiai tarsenai.“

Lietuviai technologijų srityje neatsilieka

Kaip pasakoja doc. G. Tamulevičius, lietuvių šnekos atpažinimo tyrimai pradėti dar praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmetį, kai pradėtos skelbti pirmosios mokslo publikacijos lietuvių šnekos pavienių žodžių atpažinimo tema. Ir nors tyrimų apimtys ar rezultatai nebuvo tokie įspūdingi kaip tyrimai anglų ar prancūzų kalbų srityje, tačiau jie vis tiek atliko svarbų vaidmenį išlaikant lietuvių kalbą panašiu technologiniu lygiu su didžiosiomis kalbomis.

Du didžiausi šnekos atpažinimo darbus įgyvendinę projektai yra LIEPA ir LIEPA-2, rašoma VU pranešime spaudai. Tarp jų iniciatorių buvo VU profesorius Laimutis Telksnys, būrys kitų VU mokslininkų – ne tik informacinių technologijų specialistai, bet ir filologai, mokytojai, robotikos specialistai. Projektų rezultatai – itin reikšmingi. „Projektų LIEPA ir LIEPA-2 metu buvo sukurti lietuvių šnekos atpažinimo ištekliai, infrastruktūriniai sprendimai ir šnekos atpažinimu grįstos paslaugos. Pirmasis projektas buvo orientuotas į asmeninių kompiuterių naudotojus, antrasis, LIEPA-2 – į mobiliųjų ir išmaniųjų įrenginių naudotojus, robotiką“, – pasakoja doc. G. Tamulevičius.

Šių projektų rezultatai sudarė puikias sąlygas ir toliau tobulinti ir diegti lietuvių šnekos atpažinimą. O ypatingo dėmesio verti LIEPA-2 projekto metu sukurti du humanoidiniai robotai: Ąžuolas ir Liepa. Kuriant robotus buvo paruošti ir įdiegti pokalbių scenarijai, leidžiantys robotams bendrauti ir atsakinėti į klausimus konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių. „Šių scenarijų tikslas – žaismingo bendravimo forma išdėstyti vaikams taisykles, principus, kitą mokomąją medžiagą, pratinti vaikus naudotis technologijomis ir robotikos sprendimais“, – apie robotukų pritaikymą pasakoja doc. G. Tamulevičius. Robotai tapo savotišku VU MIF simboliu ir yra itin populiarūs tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų: jie dalyvauja įvairiuose renginiuose, važinėja po mokyklas, prisideda ir prie lietuvių šnekos atpažinimo, robotikos vystymo darbų. Ąžuolas ir Liepa sulaukė dėmesio net iš prezidentūros, ministerijų, Europos Komisijos. „VU MIF tyrėjai ir studentai ir toliau dirba siekdami robotus dar labiau priartinti prie žmonių – padidinti robotų gebėjimus išgirsti, suprasti ir atsakyti į mūsų gimtąja kalba pateikiamus klausimus bei užklausas. Ir kodėl gi nepasvajojus apie žmonių ir robotų bendruomenes, bendraujančias tokia sudėtinga ir gražia lietuvių kalba?“ – sako docentas.

Ar Alexa prabils lietuviškai?

Šnekos išteklių ir technologijų kūrimas turėtų būti nuolatinis procesas, nes pačios technologijos, jų poreikis keičiasi ir reikalavimai joms didėja. „Anksčiau vien kalbanti mašina buvo kažkas tokio, o šiandien jau norime, kad ji ne tik šnekėtų, bet ir darytų tai kokybiškai“, – sako G. Navickas. VU mokslininkai jau ruošiasi LIEPA-3 projektui ir planuoja plėtoti lietuvių šnekos atpažinimo ir sintezės sprendimus, taip pat ir robotiką. „Labai svarbu ir toliau tęsti lietuvių kalbos projektus, kurti lietuviškus kalbos išteklius ir technologijas. Net stovėjimas vietoje šioje srityje reiškia žingsnį atgal, kadangi kitos kalbos tuo metu juda pirmyn“, – įsitikinęs mokslininkas.

Kalbant apie šnekos technologijas ir būtinybę mašinoms kalbėti lietuviškai, natūraliai gali kilti klausimas: ar šios technologijos kada nors bus pritaikytos lietuvių buičiai pagerinti? Ar gerai žinomi namų asistentai, tokie kaip Alexa, Siri ir kt., prabils lietuviškai? Su Liepos projektais dirbantis G. Navickas sako, kad virtualių namų asistentų sulietuvinimas yra ne tik technologinis, bet ir verslo klausimas. „Lietuvos rinka yra nedidelė, tad tokių asistentų gamintojai neturi intereso, o gal tiksliau reiktų sakyti, neteikia prioriteto lietuvių kalbai.“ G. Navickas atvirauja: bandymų „prakalbinti“ populiariuosius namų asistentus lietuvių kalba būta, tačiau užsienio kompanijos Lietuvoje sukurtų technologijų įsileisti nenori, o jiems patiems asistentų pritaikymas lietuvių kalbai šiuo metu nėra labai svarbus. Visgi mokslininkas išlieka optimistiškas – išsprendus šias problemas, su namų asistentais kalbėti lietuviškai galėtume pradėti nors ir šiandien, ir galbūt tai įvyks jau netolimoje ateityje.